BIBLIOTEKOS

KLAIPĖDOS REGIONO BIBLIOTEKŲ TINKLARAŠTIS

BIBLIOTEKOS

Pristatyta Lietuvos išeivės knyga „Palieski angelo sparnu“

Nuo liūdesio iki džiugesio, nuo gimimo iki išėjimo į amžinybę, nuo meilės iki neapykantos, nuo besišypsančių akių iki ašarų – visa tai sudėta į Deivinos Orchidės (Jūratė Gembutienė) knygos „Palieski angelo sparnu“, pristatytos vasario 29 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, tekstus ir fotografijas.

Deivina Orchidė – eilių kūrėja, Lietuvos išeivė, gyvenanti Airijoje. Ši knyga – ne šiaip eilėraščių rinkinys, ji turi gilią mintį, prasmę ir gražią istoriją. Idėja išleisti knygą kilo sukūrus eiles apie vaikus, sergančius vėžiu. Skausmas dėl sergančių vaikų ir susižavėjimas pasiaukojančiais žmonėmis Deivinai pametėjo mintį sukurti eiles apie ligoninėje besigydančius vaikus. Šiam rinkiniui surinktos 97 eilės, 10 esė, 120 fotografijų ir 55 mintys. Dvidešimt procentų lėšų nuo parduotų knygų bus skirta ne pelno siekiančiai paramos ir labdaros organizacijai „Mamų unija“, kuri rūpinasi ne tik Lietuvos vaikais, sergančiais vėžiu, bet ir jų tėveliais.

(daugiau…)

Pristatyta tauragiškio vaikų poeto Jono Jakštaičio-Šapelio aštuntoji knyga

Vasario mėnesį Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta jau aštuntoji Jono Jakštaičio-Šapelio eilėraščių knyga vaikams „Šlepu tepu per laukus“. Į renginį atvyko gausus būrys mokinių iš Pagėgių pradinės mokyklos lydimi mokytojų Linos Rimkuvienės ir Rolandos Rakauskienės, Piktupėnų bei Stoniškių pagrindinių mokyklų su mokytojomis Janeta Vidraite-Maroziene ir Dalia Alkimavičiene bei Stoniškių mokyklos bibliotekininke Gitana Baužaite.

Tauragiškis, renginių vedėjas, poetas Eugenijus Šaltis pristatydamas Joną Jakštaitį pabrėžė, jog tai žmogus labai mylintis gamtą bei pastebintis mažas bei paprastas gamtos detales – vabalėlius, augalus, medžius ir kt., tos detalės ir atsispindi jo sukurtuose eilėse. Pats poetas Jonas Jakštaitis sakė, jog skaitymas vaikams vienas didžiausių jo malonumų.

(daugiau…)

Stoniškių bibliotekoje − popietė „Nėra negydančių žolynų ir spalvų“

Kiekvieneri metai turtingi savo įvykiais ir įžymiomis datomis – gražiomis, kurias norisi paminėti. Ne išimtis ir 2020-tieji.

Sausio 26-tąją stoniškiečiai susirinko į popietę, skirtą habilituotos mokslų daktarės, etnografės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės 100-tųjų gimimo metinių paminėti. Šie metai pavadinti ir Eugenijos Šimkūnaitės metais. Žiniuone vadinta Daktarė buvo savito, neįprasto charakterio, keliavusi po Lietuvą ir ieškojusi vaistinių augalų augimo vietų. Tuo pačiu ji rinko tautosaką. Buvo labai atsidavusi mokslui, buvo gera psichologė. Propagavo sveiką gyvenimo būdą, kas labai aktualu ir šiandien. Bibliotekininkė Z. Genutienė supažindino su mokslininkės gyvenimu, pristatė bibliotekoje veikiančią parodą „Laikui nepavaldus Eugenijos Šimkūnaitės rašytinis palikimas“.

(daugiau…)

Gimtosios kalbos dieną pristatyta monografija „Maironio balsai: kūryba, veikla, atmintis“

Vasario 20 dieną dvidešimt pirmą kartą Vilniaus knygų mugė, vienas ryškiausių kultūros įvykių Lietuvoje, atvėrė duris ir pasitiko knygos mėgėjus su Jono Meko mintimi: „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Tuo tarpu Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Šia proga pristatyta monografija „Maironio balsai: kūryba, veikla, atmintis“ (2019), dedikuota Jonui Mačiuliui-Maironiui. Tai lietuvių literatūrologų ir filologų parengta kolektyvinė monografija, skirta apžvelgti vienos iškiliausių Lietuvos tautinio atgimimo asmenybių gyvenimą, kūrybą, palikimą. Maironis prisimenamas kaip teologas, kultūros renginių mecenatas bei įkvėpėjas, aktyvus visuomenininkas, nešantis tautinio atgimimo žinią. Leidinyje – platus temų spektras, dėmesys skiriamas literatūros, atminties problemoms, poeto biografijos faktams.

(daugiau…)

Pašnekesiai „Taip gydėsi mūsų senoliai“

Nuo senų senovės žolininkai savo žinias perduodavo kitoms kartoms. Iš pradžių – žodžiu, vėliau – raštu, taip atsirado liaudies medicina. „Žolininkystė nėra verslas, tai greičiau žolininko begalinis noras susilieti su gamta ir gebėjimas ją pajausti bei suprasti‘‘, – taip apie save kalba žolininkai.

Medicinai dar nepažengus tiek, kad galėtų mums pasiūlyti daugiau nei kelias dešimtis skirtingų pavadinimų vaistų nuo kiekvienos ligos, geriausia gydomąja priemone tapdavo žolelių arbatos, kompresai ar užpiltinės. Be to, žalumynai puikiai pagardindavo protėvių ruoštus patiekalus, buvo naudojami arbatai.

(daugiau…)