BIBLIOTEKOS

KLAIPĖDOS REGIONO BIBLIOTEKŲ TINKLARAŠTIS

BIBLIOTEKOS

Grįžus iš emigracijos maloniai nustebino Šilutės biblioteka

Kristina Kelmeliene

„Kada neteksi, tada suprasi, ką turėjai.“ Šią patarlę dažnai man kartodavo tėvai. Šiandien aš supratau, ką ji iš tiesų reiškia.

Emigracija daugeliui iš mūsų parodo, kokia brangi mums yra gimtoji šalis. Svetur įgytos patirtys mus moko bei daro stipresniais. Dešimtmetį pragyvenusi emigracijoje pradėjau jausti, kad labai ilgiuosi savo krašto, užplūdo begalinė nostalgija. Po ilgų pamastymų, sudėtų pliusų ir minusų, visgi ryžausi grįžti namo, į savo gimtąjį miestą – Šilutę. Juk sakoma, kad namie net ir sienos šildo. Aš tai jaučiau ir jokie atlygiai ar lengvesnis gyvenimo būdas man to neatstojo. Kandžių replikų ir komentarų dėl padaryto sprendimo sulaukdavau kasdien iš draugų ir aplinkinių. Netgi artimieji buvo skeptiškai nusiteikę prieš tokį mano sprendimą. Kalbos apie prastą ekonominę padėtį Lietuvoje, mažą progresą, nedarbą, skurdžias algas, žemą žmonių kultūrą manęs nepaveikė. Namų ilgesys ir didžiulis noras padėjo viską atlaikyti. Štai jau pusmetį gyvenu Šilutėje. Tikiu, kad viskas bus kitaip, ne taip, kaip anksčiau. Bus kitaip, nes išmokau vertinti, ką turėjau ir dar turėsiu.

Daugelis klausia, ką darysiu grįžusi. Ogi gyvensiu, dirbsiu, kaip ir daugelis išvykusių ar čia likusių.

Smalsumo ir gražių prisiminimų vedina nusprendžiau aplankyti savo buvusią darbovietę, kurioje teko dirbti prieš išvykstant į Norvegiją. Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka mane maloniai nustebino. Ši kultūros įstaiga nuo to laiko, kai joje prieš dešimtmetį, besimokydama Klaipėdos universitete, atlikau praktiką, yra išaugusi, modernizuota, teikia įvairių paslaugų savo lankytojams. Malonus darbuotojų bendravimas, jauki ir šiuolaikiška aplinka traukia grįžti esamus ir kviečia naujus paslaugų vartotojus. Atnaujinti bibliotekos skyriai kėlė pasigėrėjimą, tačiau didžiausią įspūdį padarė Vaikų aptarnavimo skyrius. Bibliotekoje dirbantis personalas skiria labai daug dėmesio vaikams ir jaunimui. Džiugina didelis knygų ir žaislų pasirinkimas, vaikams įrengta Žaisloteka, kurioje galima žiūrėti filmus, kurti, skaityti vietoje, kt. Įrengti pasakų, edukacijų ir lazerių kambariai, rengiama daug pramogų bei edukacinių užsiėmimų.

Biblioteka yra visuomenės traukos centras. Taigi nuomonė, kad Lietuvoje niekas nesikeičia ir eina tik blogyn visiškai nepasitvirtino. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kuriuos pamačiau. Supratau, kad ir aš galiu prisidėti prie šių pokyčių ir progreso. Atlygis čia mažesnis, bet ir čia galima dirbti ir užsidirbti. Tiesiog reikia atrasti savo kelią, daryti tai, ką moki geriausiai ir ką darydamas jautiesi laimingas. Mūsų šalis keičiasi, keičiasi ir visuomenė. Nepaneigsime, kad naudos duodame ir mes – buvę emigrantai. Juk daugelis iš mūsų į šalį parvežame kitokį požiūrį, kitokią nuotaiką, daugiau tolerancijos. Lietuvoje gyventi gera, nors dar nesame finansiškai tokia pat stipri šalis kaip Europos senbuvės, bet tikrai turime ką pasiūlyti.

Daugelio išvykusių nuomonė, jog čia niekas mūsų nelaukia, man nepasitvirtino. Tvirtai galiu pareikšti, kad jei žmogus yra pozityvus, kupinas idėjų ir noro dirbti, išmokti, jis visada yra laukiamas. Linkiu visiems nebijoti, pabandyti, duoti progą savo šaliai ir sau pačiam. Jei yra noras, bus suteikta ir galimybė.

Kristina Kelmelienė,

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos

Vaikų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė

Parašykite komentarą