BIBLIOTEKOS

KLAIPĖDOS REGIONO BIBLIOTEKŲ TINKLARAŠTIS

BIBLIOTEKOS

Kaip paskatinti Europą skaityti?

Be abejo, kas turėjo galimybę apsilankyti Vilniaus knygų mugėje, manau, išklausė svečio iš Nyderlandų Daan Beeke pristatymą kaip Europa skatina skaitymą, kokias kuria strategijas, kaip bandoma įtraukti į savo veiklą ES aukščiausio lygio politikus, institucijas.

Daan Beeke atstovauja tokias organizacijas kaip EuRead ir Stichting Lezen (Nyderlanduose). EuRead – konsorciumas, įkurtas 2000 m. vienijantis organizacijas vienaip ar kitaip susijusias su skaitymo skatinimu įvairiose Europos valstybėse. Kam reikalingos tokios institucijos? Visa Europa, ne tik Lietuva, susiduria su neskaitymo problema. 

Kaip nurodo oficialus https://www.euread.com/ puslapis, net 73 mln. europiečių mažaraščiai ar beraščiai. Tai šiurpinantys faktai. Kas penktas penkiolikmetis Europoje turi skaitymo problemų.  12% vaikų meta mokyklas, tai vėl padidina mažaraščių skaičių. 

Nuo 2000 m. EuRead tinklas plėtėsi, apėmė vis daugiau Europos valstybių. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius EuRead narys nuo 2019 metų. Šiuo metu tai konsorciumas, vienijantis 30 ne pelno siekiančių organizacijų, vienaip ar kitaip susijusių su skaitymo skatinimu 21 valstybėje, turintis savo adresus, finansus, gali skelbti įvairias kampanijas. 

Pagrindinis šio susivienijimo tikslas – dalytis skaitymo skatinimo patirtimi, žiniomis, kurti ir plėtoti naujas skaitymo skatinimo strategijas ir modelius, ieškoti finansavimo galimybių. Taip pat šis susivienijimas siekia vienyti ES institucijas, politikus, verslą ir visuomenines organizacijas, siekiant pagerinti raštingumo ir skaitymo kultūros lygį visoje Europoje. 

EuRead Generalinė asamblėja apibendrina ir dalijasi šalių narių metų patirtimi, numato ateities gaires, mezga aukščiausio rango politikų (Europos Parlamentas ir kt. ES institucijos) ir skaitymo skatinimo srityje dirbančių visuomenininkų ryšius.

Šiuo metu per Europos valstybes keliauja knyga (tiesą sakant, ne viena knyga, o kelios) „Europe reads“, kur peticiją dėl bendros skaitymo skatinimo politikos Europoje pasirašyti prašomi įvairių šalių politikai, valdžios atstovai. Galiausiai knyga/os balandžio pabaigoje sugrįš į Briuselį, kur 10 žm. delegacija iš įvairių Europos šalių susitiks su Europos parlamento atstovu atsakingu už kultūrą. 

Šia knyga stengiamasi atkreipti įvairių šalių politikų, valdininkų dėmesį į skaitymo, skaitymo skatinimo lėšų stygiaus problemas. Kaip pastebėjo D. Been buvo tokių atvejų, kai šalies ministras pirmininkas nustemba sužinojęs: „Negi trūksta pinigų skaitymo programoms“…

Olandijos ministrai atsisakė pasirašyti toje knygoje, motyvuodami, kad dauguma olandų negatyviai nusiteikę prieš ES. Sunkumų kilo Turkijoje, Slovėnijoje, kur knyga buvo pavadinta „nesąmone“ ir sukurtos naujos peticijos.

Juokaudamas svečias nurodė 2 priežastis, kas vienija visas šalis, kad ir kur jos būtų: didelis dirbančių žmonių entuziazmas ir pinigų stygius. Kad ir kokio turtingumo būtų šalis, skaitymo programoms visada trūksta pinigų. Nyderlanduose pinigų lyg ir pakaktų 1,8 mln. subsidijoms (Lietuvoje, palyginimui, 80 tūkst. skaitymo skatinimui), bet bibliotekų, švietimo sistema dažnai iškraipoma, pinigai nueina ne ten, ne toms programoms.  Atėjus naujai valdžiai, dažnai, pinigai vėl „perskirstomi“. 

Kaip minėjo svečias, valdžia nėra suinteresuota turėti daug apsiskaičiusių, protingų žmonių… Jie rytdienos rinkėjai. „Ar jie rytoj balsuos už mane?“ Ypač tai aktualu Turkijoje. Kitas dalykas – labai sunkiai išmatuojama skaitymo teikiama nauda. Rezultato reikia laukti metų metus. Suaugę žmonės dažnai skaitymą tapatina su laisvalaikiu ir mano, kad tai „neduoda nieko naudingo“. UK buvo paskaičiuota, kad 1 svaras investuotas į vaiko skaitymą ilgainiui atneša 20 svarų naudos visuomenei. Vaikystėje skaitęs vaikas ir užaugęs ugdys meilę skaitymui savo vaikams. 

Skaitymas savo malonumui – šiuo metu labai aukštai vertinamas skaitymo rodiklis. Olandijoje vaikai dažnai jaučia skaitymo baimę, jie bijo ilgų tekstų. Ir ta baimė tokia stipri, kad pagal atliktus tyrimus, prilygsta gyvačių, vorų  baimei… O ką daro suaugusieji? Ne tik , kad nepadeda, bet dargi pastiprina tą baimę: „kas čia per tekstas, tiek tesugebi… Na, jau ne, tos knygos, tikrai neimsim“. Ir taip tėvai tampa „meilės skaitymui žudikais“. 

Vaikui kartais taip sunku net vieną knygą perskaityti. D. Beeke siūlo rinktis populiarias temas: apie futbolą, nuotykius. Vaikams sunku ilgai išlaikyti dėmesį. Olandijoje kai kurios mokyklos įvedė 15 min. skaitymą pamokose.

Visoje Europoje tėvai kviečiami skaityti savo vaikams bent 15 min. kasdien. Skaitymo skatinimo filmukas lietuvių kalba:

Daug naudingos informacijos, įkvepiančių pavyzdžių apie skaitymo skatinimo kampanijas, projektus įvairiose šalyse rasit jų tinklapyje. Tai ir vaikų knygų skaitymo mėnesiai, skaitymo vaikams balsu kampanijos, šeimos skaitymai Austrijoje, mūsų kaimynų lenkų „Maža knyga – didelė asmenybė“ ir kt. programos.

Kasmet rengiamos metinės asamblėjos. Šiais metais ji vyks  rugsėjo 21–23 d. Briuselyje. Taip pat organizuojami skaitymo skatinimo forumai. Vienas jų vyko 2019 m. Bolonijos knygų mugėje.  Išsamesnę informaciją rasite ČIA

Norėčiau pakomentuoti vieną skaidrę iš pristatymo apie skaitymo problemas Švedijoje. Mūsų sąmonėje susiformavęs Švedijos, kaip itin skaitančios valstybės įvaizdis, bet, pasirodo, kad per pastaruosius 10 m. vakaro istorijų skaitymo laikas sutrumpėjo perpus, kaip ir visas skaitymui skirtas laikas. Berniukai per pastaruosius 5 metus skaito dvigubai mažiau. Vienas iš penkių berniukų nesupranta laikraštyje perskaityto teksto. Nedžiugina ir mokytojų skaitymo rezultatai: vienas iš trijų mokytojų iki 40 m. amžiaus per metus daugiausiai perskaito tik 2 knygas.

Taip pat skaitykite straipsnį 15min.lt.

Parengė
Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos
Vyresn. bibliotekininkė
Alma Venclauskaitė

Parašykite komentarą