BIBLIOTEKOS

KLAIPĖDOS REGIONO BIBLIOTEKŲ TINKLARAŠTIS

BIBLIOTEKOS

Neringos kultūros almanacho „Dorė“ sutiktuvės

Balandžio 29 d. 17.30 val. Nidos prieplaukos II a. gyvai vyks 8-ojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ sutiktuvės. Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 20-mečiui dedikuoto leidinio pristatyme dalyvaus tekstų autoriai, straipsnių herojai, muzikuos Aidas Macevičius.

Pristatymo vieta pasirinkta neatsitiktinai. Nidos prieplauka  –  vienas ryškiausių sovietmečio modernizmo pavyzdžių, šio pastato rekonstrukcija pernai susilaukė net trijų apdovanojimų.  Apie savitą  neringišką architektūrą, neįtikėtiną Neringos transformaciją sovietmečiu – iš žvejų kolūkių į prestižinį kurortą „Dorėje“ pasakoja architektūros istorikė prof. dr. Marija Drėmaitė, kurios tyrinėjimus inspiravo knyga „Neringa. Architektūros gidas“, tapusi tikra metų sensacija.

Kartografą klaipėdietį Remigijų Sereiką, 20 metų laukto „Vadovo po Kuršių neriją“ autorių, „Dorėje“ kalbina debiutuojanti autorė – filologė, literatė Nidoje gyvenanti Edita Norkevičiūtė, almanacho puslapiuose prisistatanti ir kaip eseistė. Šią knygą istorikė doc. dr. N. Strakauskaitė įvertino kaip labai patikimą, o didžiausia leidinio vertybė – istorinių žemėlapių gausa.

Žurnalistė Jūratė Mičiulienė, remdamasi  šimtametės archeologės hab. dr. Rimutės Rimantienės atsiminimais, perteikia didžiųjų Nidos atradimų naratyvą. R. Rimantienės senovės Nidos gyvenvietės moksliniai tyrinėjimai yra sulaukę didžiulio jaunosios kartos susidomėjimo, o neringiškiai mokslininkę pagerbė įteikdami 12-ąją Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premiją.

Šių metų „Dorė“ nagrinėja ir dvi labai aktualias kultūrinio kraštovaizdžio temas. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė apžvelgia kelių šimtų metų tikslingą miškininkų ir kopų želdintojų veiklą, suformavusią šiandieninį Kuršių nerijos kraštovaizdį. Ypač vertinga autorės surinkta ir mažai kam girdėta sovietmečio miškotvarkos istorija: jei būtų įgyvendintas pirmasis pokario 15 metų planas, Neringa būtų likusi be pustomų baltųjų kopų!

Neringos muziejų edukatorė Edita Anglickaitė – Beržinskienė savo publikacijoje pagrindžia, kodėl tik dabar Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba tapo Lietuvos kultūros paveldo vertybė. O fotografijos istorikas Dainius Junevičius rašo, kaip gimė Tilžės fotografo Roberto Minzloffo stereokopinių fotografijų knyga. Šių retų nuotraukų kopijas beveik du dešimtmečius saugojo Liudviko Rėzos kultūros centras.  

Neringos priešgaisrinės saugos 60-mečiui skirtas žurnalistės, nuolatinės „Dorės“ autorės  Astos Jankauskienės straipsnis, nukelia į 1960-uosius, kai Nidoje buvo įkurta pirmoji gaisrinė. Labai vertingi publikacijoje pirmojo gaisrininko Juozo Radzevičiaus prisiminimai, jo asmeninio albumo nuotraukos.

Kūrėjams skirtose skiltyse pristatome Neringos mero premijos nominantą nidiškį tituluočiausią fotomenininką Kazimierą Mizgirį (menotyrininkės Danguolės Ruškienės pasakojimas), jo  nerijos smėlynų fotografijos puošia leidinio viršelį. Taip pat po pertraukos į „Dorę“ sugrįžta  originalioji literatūra.

Menotyrininkės Irmantės Šarakauskienės publikacija nukelia į nedaugelio pamatytą Kauno paveikslų galerijoje dar šiuo metu veikiančią parodą „Tarp dangaus ir jūros II: Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų kūriniuose“. Tai –  pirmoji išsami tokio masto, per 140 kūrinių eksponuojančios parodos publikacija, leidžianti iš menininko perspektyvos pažvelgti į sovietmečio Kuršių neriją.

Kultūros metų apžvalgoje – skulptorės Aušros Jasiukevičiūtės atsakymai į tris „Dorės“ sudarytojos ir redaktorės Raimondos Ravaitytės – Meyer  klausimus: kodėl buvo sulaužytas dar vienas tabu ir Naglių gamtiniame rezervate pastatyti antkapiniai paminklai – krikštai? Atviras skulptorės pasisakymas leis mums suprasti, kaip gimsta vienos ar kitos iniciatyvos. Ir vėl – kaip ir Jean-Paul Sartre skulptūros ant Parnidžio kopos  atveju – kalbėtis su visuomene, ekspertais, istorikais nematyta reikalo.

Kultūros almanachas „Dorė“ leidžiamas nuo   2010 m., pradžioje kas dveji, dabar – kasmet, kalendorinių metų gale. Leidėjas – Neringos savivaldybės  Viktoro Miliūno viešoji  biblioteka.

Filmuota pristatymo versija bus pasiekiama po renginio visoje Lietuvoje.

Parengė Raimonda Ravaitytė – Meyer

„Dorės“ sudarytoja ir redaktorė

Parašykite komentarą