BIBLIOTEKOS

KLAIPĖDOS REGIONO BIBLIOTEKŲ TINKLARAŠTIS

BIBLIOTEKOS

Palangos viešojoje bibliotekoje – tibetietiškas dubuo, poezija ir vilna

Kalimba Palangos bibliotekoje

                      Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje rugsėjo 6 d. įvyko trijų Laimos Petronienės poezijos knygų sutiktuvės bei vilnos vėlimo meistrės Oksanos Graužinienės darbų ciklo „Šiltos eilės“ pristatymas. Ciklas „Šiltos eilės“ – įkvėptas Laimos Petronienės eilėraščių. Švelnios dirbinių linijos, spalvos įnešė daug jaukumo, ramybės ir gaivos vakarui. Ypatingo bibliotekos lankytojų dėmesio susilaukė didžiulė gervė bei akmenų paklotė. Oksana Graužinienė taip pat yra ir trijų Laimos Petronienės poezijos knygų viršelių dizainerė.

Poetė – tikra dzūkė, tad rašo eiles ne tik valstybine kalba, bet ir tarmiškai tiek vaikams, tiek suaugusiems. Rašyti autorė pradėjo dar paauglystėje. Sukirbėjus vidinei liepsnelei, Laima Petronienė įsiklausė į savo širdį. Didžioji dalis eilėraščių atsirado iš ilgesio. Kaip pati autorė sako, ji visada ilgėjosi Namų. Šioji emocija ilgai nedavė ramybės, tapo svarbiu klausimu pačios gyvenime. Psichologijos studijos visų mįslių  įminti nepadėjo, tačiau nutiko taip, kad beieškodama savęs Laima Petronienė įsitikino, kad niekur kitur laimė negyvena, tik mūsų pačių viduje. Ji teka iš mūsų vidaus į gyvenimą ir tuomet pats paprasčiausias gyvenimas tampa nuostabus. Tereikia atsisukti į savo vidų ir prisiminti, kas mes esame. Apie tai ir yra Laimos Petronienės kūryba, tilpusi į tris knygas ir apimanti moters ieškojimų dešimtmetį. Autorės kūryba, paliesdama savasties šaknis, įkvepia žmogų, kilsteli jo dvasią bei kviečia pažvelgti į savo vidų ir pamatyti, kad kiekvienas esame sukurtas iš meilės ir šviesos.

Jaukų rudens vakarą Palangos viešosios bibliotekos lankytojams poetiškai papasakota ilgoji kelionė į širdies namus, jautriai deklamuojant savo kūrybą bei atskleidžiant pakeliui lydėjusius jausmus: „Kaip dažniausiai kiekvienas laimingas žmogus, taip ir aš turėjau praeiti tam tikrą savo gyvenimo kelio atkarpą, kurioje buvo ir kančių, ir nusivylimų, ir netekčių, ir neįgyvendintų lūkesčių. Susivokimo, sąmoningumo kelias buvo gan ilgas, o kūryba tapo jo dalimi. Kūryba, kuri yra sudėta į šias tris knygas atsivėrė prieš dešimt metų. Tai buvo netikėtas atradimas man, nes eilės pradėjo tiesiog plaukte plaukti iš vidaus. Jos tapo mano įkvėpimo šaltiniu, mano paguoda, malda ir dėkingumu gyvenimui. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad tai mano sielos kalba. Aš pajutau begalinį norą dalintis tuo, kas mane įkvepia ir tai darau nuolatos iki šiol. Tai mano būdas prisibelsti į kito žmogaus širdį, kad ir jis prisimintų kas jis yra iš tiesų.“

Poeziją palydėjo afrikietiško instrumento kalimbos, tibetietiško dubens garsai. Jais muzikavo vakaro viešnia – tarpdisciplininė  menininkė Agnė Dragūnaitė, kuri atliko savo kūrybos dainas. Meditatyvios dainos užbūrė susirinkusiuosius. Neilgtrukus buvo girdėti kaip niūniuoja, pritardami vakaro viešniai Agnei Dragūnaitei, ir renginio svečiai.

Palangos viešosios bibliotekos informacija

Parašykite komentarą