BIBLIOTEKOS

KLAIPĖDOS REGIONO BIBLIOTEKŲ TINKLARAŠTIS

BIBLIOTEKOS

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Bernardo Aleknavičiaus fotoapybraižų knyga

Sausio pradžioje Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Bernardo Aleknavičiaus fotoapybraižų knyga „Aisčių pasaka. Nuo Rambyno žvelgiant“. Susitikimo dalyviai galėjo nusipirkti ir daugiau anksčiau išleistų fotoalbumų, tai: „Kelionė. Juos sutikau gyvenime“, „Kelionė. Sugrįžtantys iš praeities“, „Kelionė. Einu per Lietuvą“ ir „Tėviškė. Fotokompozicija pagal Antano Venclovos eilėraštį „Tėviškė“, dalyvaujant autoriui ir  Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariams. Renginį vedė skyriaus narė Valė Ragauskaitė, ištraukas skaitė Elena Povilaitienė, muzikinį foną kūrė folkloro ansamblio „Verdainė“ dainininkės.

Svajonė išsipildė

Simboliška, kad susitikimas su fotomenininku Bernardu Aleknavičium vyko Klaipėdos krašto sukilimo 95 – mečio ir Lietuvos valstybės šimtmečio išvakarėse. Susitikimo dalyviai turėjo progos įsitikinti, kad fotomenininkas, atvykęs gyventi į Klaipėdą iš zanavykų krašto, yra žmogus, be galo mylintis Lietuvą, Klaipėdos kraštą, Mažąją Lietuvą ir Šilutę. Ir be galo darbštus – išleidęs dvidešimt septynias knygas. Fotomenininkas tą vakarą įgyvendino svajonę pristatyti „Aisčių pasaką. Nuo Rambyno žvelgiant“ šilutiškiams. Ir neapsiriko. Bibliotekos skaitykla buvo pilnutėlė.

Klausėmės ištraukų

Susitikimo pradžioje B.Aleknavičius padėkojo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriui už pagalbą leidžiant knygas, knygos „Aisčių pasaka. Nuo Rambyno žvelgiant“ redaktoriui Antanui Stanevičiui ir gausiai susirinkusiems šilutiškiams, kurie yra neabejingi savo krašto istorijai. „Džiaugiuosi, kad žmonės domisi savo kraštu, kuris turi tokią garbingą istoriją. Aš, penkiasdešimt metų gyvendamas Klaipėdoje, taip pat pamilau šitą kraštą ir savo žinias apie jį išguldau ant popieriaus“, – kalbėjo B.Aleknavičius. Elena Povilaitienė perskaitė tris ištraukas iš knygos „Aisčių pasaka“. „Ugnis, psl. 19. „Jurgių kaimas. Žalumynuose skendi liaudies meistrų Birutės ir Vytauto Majorų sodyba. Balkonėlyje sėdi profesorius Viktoras Falkenhanas ir piešia. Viskas kaip vaikystėje, kaip senais laikais Giruliuose, kada buvusios avidės verandoje sėdėdavo Viktoro motina, iš Tilžės atvykęs Vydūnas ir kalbėdavosi. Kalbėdavosi apie šio krašto žmones, jų papročius, taurumą ir visas kitas civilizacijos nesugadintas žmogiškąsias šių žmonių savybes. … – Su tėvais važiuoju Lietuvon, – prisimena profesorius. – Ruduo, moterys kasa bulves. Rūksta dūmai, liepsnoja laužas. „Kas tai? – klausiu. – „Ugnis“, – atsako man. „Ugnis“ – tai pirmas lietuviškas žodis, kurį man buvo lemta išgirsti“. Jautriai nuskambėjo ir ištrauka „Kur genties šaknys“, psl. 142, apie Ievos Labutytės –Vanagienės savo genties šaknų paieškas.

Senus laikus prisimenant

Kitas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus narys Norbertas Stankevičius, rašytojas, išleidęs tris knygas apie Klaipėdos kraštą, Lietuvos metraštininkas, kalbėjo, kad „čia esame dėl to, kad palaikytume vieną iš geriausių fotomenininkų Lietuvoje, neabejingą savo krašto istorijai. Aš turiu apie dvidešimt klausimų, į kuriuos gali atsakyti tiktai gerbiamas B.Aleknavičius“. Norbertas Stankevičius demonstravo skaidres „Aisčių pasaka“. Kaip pats sakė, jam mielesnis pavadinimas aisčiai, ne baltai. Pasakojo apie lietuviams šventus medžius liepas, ąžuolus. Demonstravo Rambyno ąžuolyno, aukurų, rūpintojėlių ir kitas nuotraukas. Pranešėjas su skausmu balse ir nostalgija širdyje kalbėjo apie Karaliaučiaus krašte nykstančius senuosius pastatus, menančius mūsų protėvių praeitį. Per keletą metų niekino neprižiūrimi pastatai baigia visai sugriūti – įgriuvę stogai, griūvančios sienos, išdaužyti langai. Užžėlę privažiavimo keliai.

Dalijosi prisiminimais

„Eglės“ leidyklos direktorius Antanas Stanevičius, kreipdamasis į susirinkusiuosius ir klaipėdiškius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus narius, pasakė, kad šitie žmonės myli savo gentį ir jai tarnauja. Jų darbo dėka praeitis išsaugoma ateities kartoms. „B.Aleknavičius – žurnalistas, kraštotyrininkas, fotografas, lietuvininkų metraštininkas, Klaipėdos miesto garbės pilietis – patriotizmo vedamas daugiau kaip per pusę amžiaus sukaupė daug kūrybinės ir istorinės informacijos, kurioje atsispindi gimtosios Novužės ir Mažosios Lietuvos vaizdai, kilnių, Lietuvai nusipelniusių žmonių portretai. Gniuždomi ir niokojami žmonės sugebėjo išsaugoti savąją lietuvišką prigimtį. B.Aleknavičių pažįstu apie trisdešimt metų. Tai jis fotografavo koplytstulpius ir rūpintojėlius, kad bent jų vaizdai būtų išsaugomi ateities kartoms arba pagal nuotraukas juos būtų galima atkurti. Yra išleidęs albumą „Žemaitijos žemės rūpintojėliai“, knygų apie Vydūną, Kristijoną Donelaitį“,  – kalbėjo A.Stankevičius.

Susitikimo pabaigoje Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus  nariai pasidalino įspūdžiais apie bendras keliones po Lietuvą, kaip visi pamilo ir pažino Mažąją Lietuvą, kaip lankė Ventę ir Berbomo kapą, I.Simonaitytės gimtinę Vanagus ir kitas vietas.

Ne pirmą kartą lankydamasis Šilutėje B.Aleknavičius čia sutiko daug pažįstamų žmonių, o iš norinčių gauti fotomenininko autografą nusidriekė ilga eilutė. Visų rankoe buvo net ne po vieną knygą, nes tą vakarą, nežiūrint į jų didelę vertę mūsų kraštui, jų kaina buvo nedidelė. Knygą smagu dovanoti. Girdėjosi kalbų, kad knygą „Tėviškė“ moterys dovanos savo vaikams, gyvenantiems emigracijoje. Po trisdešimties metų pakartota pagal Antano Venclovos eilėraštį „Tėviškė“ nuotraukomis iliustruota knyga – puiki dovana su nuostabiais Lietuvos vaizdais.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą