BIBLIOTEKOS

KLAIPĖDOS REGIONO BIBLIOTEKŲ TINKLARAŠTIS

BIBLIOTEKOS

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko kraštiečių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…“.

Prasmingi šilutiškių sueigos „Šviesos parnešti, gera padaryti…“ puslapiai

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Vasaros kiemelyje skambantys grupės „Nerija“ muzikos akordai, susipindami su lietaus lašų skambesiu, liepos 6 d. palydėjo penktąją šilutiškių sueigą „Šviesos parnešti, gera padaryti…“. Dvi dienas Šilutės mieste buvo galima sutikti Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų –  geltonos, žalios ir raudonos – skarelėmis pasipuošusius šios šventės dalyvius – kraštiečius. Įvykusi šventė tapo įspūdžių, pažinčių, draugystės, žinių šaltiniu ir tąsa.

Liepos 5-ąją, pirmąją šventės dieną, jau anksti ryte sulaukta pirmųjų kraštiečių. Bibliotekoje viešpatavo pakilus susitikimų šurmulys, aidėjo džiūgavimai pamačius pažįstamus ir artimus veidus, prie kavos puodelio mezgėsi pokalbiai. Netrukus Šilutės muzikos grupės „Karčema“ (vad. Vygantas Stoškus) atliekamas „Kraštiečių himnas“ skelbė šventės pradžią – kvietė į sutiktuves ir žaismingą žinių turnyrą „Pažink Šilutę kitaip…“, kur kraštiečiams teko atsakyti į šilutiškių parengtus klausimus. Buvo ir apdovanojimų – Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio skirtas prizas atiteko kraštiečiui Dariui Rupšlaukiui, o geriausiems Šilutės istorijos žinovams UAB „Šilutės vandenys“ vadovai įteikė firminius puodelius.

Tris meno parodas sueigos proga šilutiškiams dovanojo kraštiečiai menininkai: Portugalijoje gyvenanti Violeta Harvey atidarė fotografijų parodą „Tolima artima Portugalija“, Roma Auškalnytė iš Suomijos pristatė grafikos kūrinius, o Mantas Maziliauskas (Vilnius) atvežė visą kompoziciją tapybos ir architektūros darbų.

Vakarop kraštiečiai keliavo Nemuno deltos regioninio parko edukaciniu-pažintiniu keliu „Potvynio apsupty“ ir stebėjo Rusnės salos gyvenimą – autentišką gamtą, išlikusius ir naujai atgaivintus architektūros elementus, skanavo ir degustavo kulinarinio paveldo gaminius – rūkytą žuvį ir žuvienę, žolelių arbatą, pažino Rusnės istoriją ir kultūrą.

„Šviesos parnešti“ – susitikimai erdvėse

Antroji sueigos diena buvo skirta šilutiškių susitikimams su kraštiečiais, diskusijoms, pokalbiams įvairiomis temomis. Šešios kas valandą besikeičiančios erdvės tapo išbandymu ne tik organizatoriams, bet ir patiems kraštiečiams. Nugalėjo visų tolerancija, supratingumas, geranoriškumas, pakantumas.

Literatų svetainėje su ryto kava ir minčių polėkiu kalbėta apie šiuolaikinės lietuvių literatūros aktualijas. Kraštietis literatūros tyrinėtojas Marijus Šidlauskas išsakė savo nuomonę apie tai, kur šiandien yra lietuvių literatūra. Jis teigė, jog lietuvių literatūra yra ten, kur ir dera būti literatūrai, savo moderniąją istoriją skaičiuojančiai tik gerą šimtmetį. Įdomu buvo išgirsti literatūrologės Ilonos Čiužauskaitės minčių. Ji teigė, kad lietuvių literatūra yra vientisa, negali būti vien tik regioninės reikšmės literatūros. Pavyzdžiui, Editos Barauskienės romanai apie žymius Mažosios Lietuvos kultūros ir raštijos veikėjus tik praplečia lietuvių literatūros lauką, suteikia jam naujų spalvų. Lituanistė, literatūrologė Alma Lapinskienė pristatė jos išverstą Nobelio literatūros premijos laureatės, Baltarusijos rašytojos Svetlanos Aleksejevič knygą „Černobylio malda“ ir vieną egzempliorių padovanojo bibliotekai. Lyriškai nuteikė poetės, vertėjos, literatūros kritikės Ramutės Dragenytės skaitomos savos kūrybos eilės. Renginyje dalyvavusi prozininkė, publicistė Astrida Petraitytė apžvelgė savo kūrybą, skirtą Mažosios Lietuvos tematikai. Rusų literatūros didaktikos specialistė Ona Danutė Klumbytė pastebėjo, jog labai svarbu užsienyje gyvenančiam jaunimui gauti lietuvių literatūros vertimų, nes taip jie turi galimybę visiškai neatitrūkti nuo savo kultūros. Ji kalbėjo apie profesoriaus, buvusio tremtinio Sauliaus Sidaro kūrybą. Jo knygos daugiau skirtos lietuviams, kurie jau nekalba lietuviškai buvusios tremties krašte. Tremties temą literatūroje pratęsė pedagogas, žurnalistas, rašytojas Rimantas Greičius, kuris apie skaudžius išgyvenimus Sibire stengiasi rašyti šviesiomis spalvomis. Renginio pabaigoje kraštietės poetės ir dailininkės Aldonos Gustas poeziją bei ištrauką iš Hermano Zudermano romano „Kelionė į Tilžę“ skaitė aktorė Rita Juodelienė. Jai gitara pritarė šilutiškė Žydrė Adomaitienė.

Susitikimų erdvėje „Sportas – sveikata: mitai ir faktai“ susitikti su šilutiškiais atėjo žymūs kraštiečiai sportininkai Gediminas Gruodis ir Romas Bernotas, savo sportiniais pasiekimais garsinę ne tik Šilutės kraštą, bet ir Lietuvą. Susitikime dalintasi prisiminimais apie sportinę karjerą, laimėjimus, kalbėta apie sporto ir sveikatos ryšį. Šilutiškis bokso treneris Vincas Murauskas prisiminė savo auklėtinį, dabartinį Pasvalio sporto mokyklos trenerį, bokso klubo „Boksininkas“ vadovą Stasį Balčiauską. Susirinkusieji pripažino, kad sportas suteikia energijos, pozityvaus mąstymo, sudaro galimybes draugystei ir bendravimui, tačiau sveikatai naudingas tik protingas sportas.

Susitikime „Atsakymai iš verslo pasaulio atstovų lūpų: žinios, idėjos, sprendimai…“ su šilutiškiais bendravo derybų ir pardavimų konsultantas, lektorius Darius Rupšlaukis ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis. Pašnekovai išsakė savo nuomonę apie verslą, jo vingrybes ir problemas, akcentavo, jog verslas visų pirma turi teikti malonumą ir būti mėgstamu hobiu, tada atsiras ir pelnas. Renginio dalyviai suskubo įsijungti į diskusiją, juk opių problemų versle šiandien tikrai apstu.

Erdvė „Įdomusis mokslas smalsuoliams: nuo brangakmenių iki magijos“ kraštiečiams ir šilutiškiams įsimins kaip netikėtumų, įdomybių bei naudingų žinių valanda. Ją pradėjo geologijos mokslų daktaras, brangakmenių muziejaus vadovas Arūnas Kleišmantas. Trumpoje paskaitoje sužinota, kad brangakmenių nėra tiek daug, kiek manoma ir norėtųsi. Dauguma žmonių turi tik gražų blizgutį, net muziejuose jų – tik vienas kitas. Istorikė Rasa Banytė-Rowell kalbėjo apie kitokius „brangakmenius“ – archeologinius radinius. Ji papasakojo apie Šilutės rajone iškastus radinius ir priminė, kad dalį jų šiandien galime pamatyti Šilutės dvarininko Hugo Šojaus dėka. Kauno technologijos universiteto profesorius Edmundas Kibirkštis trumpai pristatė savo sukurtus išradimus. O šio susitikimo pabaiga buvo itin netikėta ir efektyvi. Chemikė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros specialistė Sonata Juciutė demonstravo magiškus, mokslu pagrįstus triukus su sausuoju ledu ir degančiomis rankomis, kuriuos išbandė visi drąsuoliai.

Kamerinėje erdvėje „Meno mūzos įkvėpti…“ susirinko grafikė Roma Auškalnytė, fotografė Violeta Harvey, dizainerė, kostiumų kūrėja Janina Krasauskienė, tapytojas, architektas Mantas Maziliauskas, šilutiškiai ir kiti kraštiečiai, kuriems menas – sielos atgaiva bei gyvenimo variklis. Menininkai, kupini ekspresijos, atvėrė savo širdis pasakodami, kas jiems yra kūryba, iš kur semiasi idėjų darbams. Susirinkusieji galėjo matyti, girdėti ir jausti aplink save tvyrančią itin trapią, kūrybinėmis idėjomis kibirkščiuojančią erdvę. Džiugu, kad valandos trukmės pokalbiai, patirčių dalijimasis išsiplėtė į ilgesnius dialogus, užsimezgusias naujas pažintis ir būsimų bendrų planų dėlionę, susietą su Šilutės kraštu.

Tikra dovana šilutiškiams tapo susitikimas su aktoriumi Adolfu Večerskiu. Jo draugiją papildė teatro pedagogas Gediminas Šimkus su dukra Rasa Šimkute bei Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis ir ten spektaklius režisuojantis Haroldas Mockus. Laikas, lydimas šypsenų, geros nuotaikos, sąmojų, teatrališkumo, tirpte tirpo.

Į šventę atvykusį ir su šilutiškiais vidurdienio pašnekesiuose susitikusį kino aktorių Juozą Budraitį auditorija pasitiko stovėdama. Šventės metu ko gero ne vienas šilutiškis ir netgi atvykęs kraštietis slapčia stebėjo, vogčia kreipė žvilgsnį į aktorių. Jo inteligentiškumo, ramumo, santūrumo, paprastumo neįmanoma nepastebėti ir tuo nesižavėti. Aktorius pasidalino šmaikščiais ir rimtais epizodais iš savo gyvenimo ir suvaidintų filmų, prisiminė lemtingus atsitiktinumus, padėjusius jam tapti ne tik vienu talentingiausių lietuvių kino aktorių, bet ir diplomatu bei fotografu. Ilgai šilutiškiai nepaleido aktoriaus ir po susitikimo – nusidriekė solidi eilė laukiančių autografo J. Budraičio ir Margaritos Matulytės knygoje „Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams“. Neskubėjo skirstytis ir kraštiečiai, visi iki vieno prisidėję, kad sueiga būtų tokia, kokios laukėme, apie kokią galvojome.

Penktoji šilutiškių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…“ užvertė paskutinį savo puslapį. Belieka laukti kitų susitikimų su kraštiečiais.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos informacija

Parašykite komentarą