BIBLIOTEKOS

KLAIPĖDOS REGIONO BIBLIOTEKŲ TINKLARAŠTIS

BIBLIOTEKOS

Skuodiškių viešnagė Latgalos širdyje – Rezeknėje

14691954_1109145209169449_4490239363769195342_o1Spalio 14-15 dienomis grupė Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos darbuotojų grupė, vadovaujama Jono Grušo, išvyko į Latvijos Latgalos krašto širdimi vadinamą Rezeknės miestą, kurio centrinės bibliotekos kolektyvas skuodiškius pakvietė į diskusinį renginį „Francio Trasuno veiklos svarba Latgalos kraštui.“ Į šį renginį skuodiškiai ko gero nebūtų buvę pakviesti, jei ne vienas įdomus nutikimas. Prieš pusantrų metų skuodiškis režisierius ir bibliotekininkas Edmundas Untulis ėmėsi versti latvių rašytojos Ingos Ābelės romaną „Klūgu mūks“ (lietuviškas knygos pavadinimas „Žilvičių smūtkelis“).

14753232_1109141565836480_4080181543886006203_o1Šios knygos pagrindinio veikėjo prototipas – Francis Trasunas(1864 – 1926). Šis, iš gausios ūkininkų šeimos kilęs, žmogus savo gyvenimą skyrė tam, kad Latgalos kraštas įsilietų į Latvijos valstybę. Jis, būdamas katalikų kunigu, daug nuveikė, kad Latgalos bažnyčiose pamaldos vyktų latgaliečių, o ne lenkų ar rusų kalbomis. Jo dėka buvo sukurta latgalių kalbos gramatika. Be to, jisai aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, būdamas Latvijos Respublikos I ir II seimų nariu rūpinosi paprastų valstiečių interesais, todėl įgijo daug priešų. Jo gyvenimas buvo kupinas sunkių išmėginimų ir galų gale baigėsi tragiškai. Į politines intrigas įsipainiojusi Rygos katalikų archivyskupija pasiekė to, kad Francis būtų atskirtas nuo bažnyčios. Tad jo širdis neatlaikė tokių baisių likimo smūgių, ją pakirto infarktas. Negana to, Francio kūną buvo uždrausta laidoti katalikiškose kapinėse, todėl jis buvo palaidotas šalia kritusių Latvijos karių savanorių. Francį Trasuną, kaip nekaltai nukentėjusį, Vatikanas reabilitavo tik 1998 metais… Štai tokia trumpa šio iškilaus Latgalos krašto sūnaus gyvenimo istorija. Ji ir aprašyta I. Ābelės istoriniame romane „Klūgu mūks“.

Latgaliečiai, sužinoję, jog E. Untulis išvertė šį romaną į lietuvių kalbą, labai panoro su juo susitikti, todėl ta proga į renginį buvo pakviesti ir jo kolegos skuodiškiai bibliotekininkai. Vakare-diskusijoje dalyvavo nedidelis būrelis suinteresuotų asmenų – tai renginio organizatorės Marija Sproge – Rezeknės centrinės bibliotekos direktorė bei jos pavaduotoja Ruta Suseja, Rezeknės Technologijų akademijos profesorė, filologijos mokslų daktarė Ilga Šoplinska, poetė, žurnalistė, viena iš I. Abelės knygos „Klūgu mūks“ redaktorių Ana Rancanė, Kultūros ir visuomenės veikėjas, Rezeknės Garbės pilietis, buvęs Latvijos Respublikos Seimo deputatas, aktyvus bendrijos „Latgaliečiai“ narys Peteris Keišs bei Latgalos kultūros centro leidyklos įsteigėjas ir vadovas, Rezeknės Garbės pilietis Janis Elksnis. Diskusijoje iš viso dalyvavo iki dvidešimties žmonių. Rezeknės centrinės bibliotekos direktorė Marija Sproge užsiminė, jog jų kolektyvas nesiekia renginių masiškumo, nes laiko tai beprasmybe. Jos nuomone, bibliotekos renginiai turi tarnauti tam žmonių ratui, kuriems jie iš tikrųjų reikalingi, o ne brukami per prievartą.

Diskusijos metų įsišnekėjome, jog mes, dviejų giminiškų tautų atstovai beveik nieko nežinome apie vienas kito kraštų istoriją, kultūrą ir kitus dvasinius dalykus, todėl būtina imtis šiuos trūkumus kuo greičiau šalinti. Pavyzdžiui, iš tikrųjų labai mažai mes težinome apie Latvijos, juo labiau Latgalos istoriją, jie – apie mus, o juk gyvename vieni šalia kitų. Todėl kilo sumanymas ateityje imtis glaudesnio bendradarbiavimo ir surengti pažintinę vertę turinčius sustikimus. Latgaliečiai atvykę pas mus išsamiau supažindintų istorija besidominčius skuodiškius su savo krašto praeitimi, jo šviesuoliais ir nūdiena. O mes nuvykę pas juos atsilygintume tuo pačiu.

Renginiui pasibaigus, skuodiškiai su rezekniškiais apsikeitė atminimo dovanomis. E. Untuliui buvo pažadėta, jog latgaliai ieškos būdų ir galimybių padėti Lietuvoje išleisti jo išverstą I. Ābelės romaną „Žilvičių smūtkelis“.

Sekančią viešnagės dieną, spalio 15 d., skuodiškiams kultūrine ir dvasine prasme įdomiausias Rezeknės vietas bei iškiliausius jos paminklus parodė šio miesto centrinės bibliotekos direktorė M. Sproge. Paskui svečiai buvo palydėti į Francio Trasuno muziejų – jo gimtąją sodybą Kolnasātos kaime, kur iš arti galėjo susipažinti su ta namų aplinka, kurioje užaugo šio krašto šviesuolis, pagrindinis Latgalos atgimimo žadintojas ir puoselėtojas.

Už šią bibliotekininkų kelionę į tolimąją Latgalą padėkos žodžių nusipelnė Skuodo rajono savivaldybė, kuri ją palaikė ne tik morališkai, bet ir materialine prasme.

 

Edmundas Untulis
Skuodo r. savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka
Nuotraukos: Arturo Bondaro ir Giedriaus Lekstučio

Parašykite komentarą