Nuo pagonybės laikų likusi Žolinė, įvedus krikščionybę, buvo sutapatinta su bažnytine švente – švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Žolinės šventė simbolizuoja augmenijos brandą, kai yra dėkojama už naują derlių.

Rugpjūčio 7 d., Žolinėms tik artėjant, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su  Žolinčių akademijos vadove Danute Kunčiene. Sveikos gyvensenos propaguotoja dalinosi žiniomis, kaip Žolinės šventė buvo minima anksčiau, kokios tradicijos yra išlikusios iki šių dienų ir kokie yra svarbiausi ritualai šią šventinę dieną. „Žolinės puokštėje būtinai turi būti pelynas, nesvarbu kokios rūšies, beržo šakelė, javų dagys, vaistiniai augalai. Kai puokštė pašventinama, tada galima išsidalinti po grūdelį varpos ir taip išreikšti pagarbą duonai“ – teigė žolininkė. Pasak Danutės Kunčienės, skinti žolynai labai svarbūs lietuvių tradicinei kultūrai, o per Žolinę bažnyčioje šventinamos puokštės simbolizuoja gyvenimo pilnatvę. Anksčiau ir dabar į bažnyčią galima vežtis ne tik puokštę, bet ir naujo derliaus daržoves, vaisius ir kt.