Rugsėjo 11 dieną Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko
pirmasis projekto „Lapo pasakojimai: nuo medžio iki knygos“ edukacinis užsiėmimas „Nuo sėklos iki brandaus augalo“, kurį vedė žinomas gamtininkas ir knygų autorius Selemonas Paltanavičius. Renginyje dalyvavo Palangos pradinės mokyklos, V. Jurgučio pagrindinės mokyklos, Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos ketvirtokai, kurie buvo
supažindinti su įvairių medžių sėklomis, su naujo augalo atsiradimo procesu bei sužinojo, kokių sąlygų reikia, kad augalas sėkmingai subręstų ir užaugtų.

Gegužės pradžioje minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ta proga apžvelkime kurorto periodinius leidinius, jų paskirtį, specifiką.

Tikriausiai nedaugelis žino, kad patys pirmieji Palangos laikraščiai – „La Limande“ ir „Palangos žvejys“.

Gyvuojant Lietuvos Respublikai, Palangoje ėjo nemažai periodinių leidinių. Žurnalai leisti vasaros mėnesiais, kada į kurortą atvykdavo poilsiautojai. Periodikoje spausdinti lengvo turinio pasiskaitymai, žinios iš kurorto gyvenimo, grožinės literatūros kūrinėliai, pokalbiai su miesto burmistru ir kitais žymiais miesto žmonėmis, kurorto inspektoriaus informacija, Palangos poilsiautojų sąrašai, anekdotai ir daug reklamos. Bėda ta, kad periodika neturėjo tęstinumo: naujas žurnalas ar laikraštis gyvuodavo gana trumpai. Kurorte taip pat išeidavo visuomeninių organizacijų (skautų, šaulių) laikraštėliai. Palangoje dažnai vykdavo visos Lietuvos skautų sąskrydžiai, stovyklos. Per juos parengti įvairūs teminiai informaciniai leidiniai, kurie spausdinti šapirografu (rankraščių ir spausdintų tekstų dauginimo prietaisas, veikiantis hektografijos principu). Šiame kontekste paminėtini ir moksleivių laikraščiai. 1935 m. lapkričio 16 d. priimtas naujas spaudos įstatymas, kuris, palyginti su 1919 m. įstatymu, suvaržė spaudos laisvę. Norint steigti naują periodinį leidinį, reikėjo gauti vidaus reikalų ministro leidimą. Palangoje po šio įstatymo paskelbimo periodinių leidinių neužfiksuota.