Spalio 3 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko kraštietės poetės, dailininkės Giedrės Bulotaitės kūrybos vakaras – naujausios poezijos knygos „Sapnų punktyrai“ ir aliejinės tapybos parodos „Aisa“ pristatymas. Vakaro metu muzikavo Šilutės meno mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Drobių apsuptyje

Giedrė Bulotaitė gerai pažįstama šilutiškiams – ji yra nuolatinė literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ renginių dalyvė, jos parodos dažnai eksponuojamos bibliotekoje. Nors ir negausus, tačiau vertinantis menininkės darbą šilutiškių būrys atėjo į susitikimą. Menininkė pati pristatė parodą neįprastu pavadinimu „Aisa“. „Aisa – slėpiningas žodis, reiškiąs metafizinį liūdesį („Jis vėl pajuto ilgesį savo gyvenimo aisumo“, LKŽ). Kalbėdama apie paveikslus, dailininkė papasakojo jų atsiradimo istorijas, atidarydama langus dengiančius roletus atviravo, kad paveikslai ryškioje šviesoje atrodo visai kitaip. Trumpai pasidalijo savo įspūdžiais apie Nidoje vykusį dailininkų plenerą. Papasakojo, kad įkvėpimo semiasi iš gamtos, kuri supa Labanoro girioje esančią sodybą. Kvietė nebijoti imti teptuką į rankas ir patiems bandyti savo jausmus perteikti drobėje. Nebijoti klysti ir taisytis. „Tik dirbant su vaikais iki dvylikos metų reikia būti atsargiems, negalima jų mokyti ir kritikuoti. Tada jie nebepasitikės savo jėgomis, savo kūrybiškumu ir gali liautis tapę. Po dvylikos metų, kai jie jau turi savo nuomonę, jau galima jiems patarti, nebijant pakenkti“, – kalbėjo dailininkė. Ji papasakojo, kad turi daug pažįstamų žmonių, kurie pradėjo piešti vėlyvame amžiuje, jau išėję į užtarnautą poilsį, ir sėkmingai tai daro.