„Pas jus saulė leidžiasi, o pas mus ji pateka“, – taip metaforiškai apie Neringos ir Šilutės bendrystę (ir daugelio metų partnerystę) kalbėjo šilutiškė mokytoja lituanistė, literatė, rašytoja, vakaro vedėja Irena Arlauskienė. Kovo 21 d. Šilutės  rajono Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos  surengta Šilutės knygos diena Neringoje nukėlė mus tarsi į XX amžių,  vyresniosios kartos žmonių jaunystę, kai poezijoje, pasak I. Arlauskienės, nebuvo tiek daug “mandrų” žodžių, o poetiniai tekstai bylojo apie paprastą paprasto žmogaus gyvenimą ir šio gyvenimo trapumą (tai apie  šilutiškės Birutės Morkevičienės eilėraščius, vakare skambėjusius iš pačios autorės lūpų).

Kovo 22 dieną vyko Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitytojų-kūrėjų klubo „Kai knygos atgyja spalvose…“ startas. Tai tęstinio projekto „Edukacinių renginių ciklas „Prie knygos ir vaizduotės versmės: pažink, atrask, kurk“ pirmasis renginys, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba (programa „Tolygi kultūrinė raida“) ir Šilutės rajono savivaldybė.

Užsiėmimą vedė Vaikų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė Kristina Kelmelienė. Šiais susitikimais yra tęsiama pasiteisinusi veikla. Atsižvelgiant į lankytojų atsiliepimus ji yra šiek tiek transformuojama. Užsiėmimų metu yra priimami iššūkiai, kuriuos padiktuoja knygos, vyksta diskusijos, istorijų perteikimas ant popieriaus ar daiktų, skatinamas dalyvių kūrybiškumas, minčių raiška, lavinamas literatūrinis skonis.

„Kada neteksi, tada suprasi, ką turėjai.“ Šią patarlę dažnai man kartodavo tėvai. Šiandien aš supratau, ką ji iš tiesų reiškia.

Emigracija daugeliui iš mūsų parodo, kokia brangi mums yra gimtoji šalis. Svetur įgytos patirtys mus moko bei daro stipresniais. Dešimtmetį pragyvenusi emigracijoje pradėjau jausti, kad labai ilgiuosi savo krašto, užplūdo begalinė nostalgija. Po ilgų pamastymų, sudėtų pliusų ir minusų, visgi ryžausi grįžti namo, į savo gimtąjį miestą – Šilutę. Juk sakoma, kad namie net ir sienos šildo. Aš tai jaučiau ir jokie atlygiai ar lengvesnis gyvenimo būdas man to neatstojo. Kandžių replikų ir komentarų dėl padaryto sprendimo sulaukdavau kasdien iš draugų ir aplinkinių. Netgi artimieji buvo skeptiškai nusiteikę prieš tokį mano sprendimą. Kalbos apie prastą ekonominę padėtį Lietuvoje, mažą progresą, nedarbą, skurdžias algas, žemą žmonių kultūrą manęs nepaveikė. Namų ilgesys ir didžiulis noras padėjo viską atlaikyti. Štai jau pusmetį gyvenu Šilutėje. Tikiu, kad viskas bus kitaip, ne taip, kaip anksčiau. Bus kitaip, nes išmokau vertinti, ką turėjau ir dar turėsiu.

ŠGruodžio 13 d. Lietuvos kultūros taryba paskelbė 2019 m. individualių valstybinių stipendijų konkurso rezultatus. Individualioms stipendijoms gauti buvo pateikta 715 paraiškų, finansavimas paskirtas 260architektūros, bibliotekų, cirko, dailės, dizaino, etninės kultūros, fotografijos, kultūros paveldo, literatūros, muziejų, muzikos, šokio, tarpdisciplininio meno, teatro sričių kūrėjų. Stipendijų programos tikslas – skatinti kultūros ir meno kūrėjų individualią kūrybinę veiklą. Stipendijos pradedamos mokėti nuo 2019 m. sausio (po 600 eurų per mėn.).

Lapkričio 19 d. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotas seminaras, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba (projektas „Lėlių teatras kultūrinei vaikų edukacijai“). Seminarą koordinavo Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Kultūrinės edukacijos skyriaus vadovė Žydrė Vėtienė, vedė šio skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė Julija Charsika bei lėlių teatro režisierius ir dailininkas Rimas Driežis (Vilniaus teatras „Lėlė“), daugelį kartų įvertintas ir apdovanotas netik Lietuvoje, bet ir užsienyje.